Pivašiūnų globos namų gyventojas Juozas Minikauskas dalijasi prisiminimais apie lemtingą Sausio 13-osios naktį, kurią jis praleido budėdamas prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Vilniuje. Tai istorija apie drąsą, vienybę ir patriotizmą, kurią jis nešiojasi savo širdyje jau daugiau nei tris dešimtmečius.
„Tuo metu dirbau Alytaus medvilnės kombinate. Kai sužinojome, kad autobusais iš Alytaus bus vežami savanoriai budėti prie Aukščiausiosios Tarybos, nelaukiau – užsiregistravau vykti dar iš vakaro,“ – prisimena Juozas. Trys autobusų kolonos iš Alytaus pajudėjo sausio 12 dieną, 10 valandą ryto. Kiekvienas žmogus, nepaisydamas rizikos ir pavojų, atidavė savo laiką ir jėgas, kad apgintų Lietuvos nepriklausomybę.
Patriotai Vilniuje budėdavo po parą. „Buvau pasiėmęs savo maisto, tačiau jo neprireikė – mus dosniai rėmė Butrimonių paukštynas. Jie atvežė pilną mašiną rūkytų vištų, o moterys nešiojo karštą arbatą,“ – pasakoja jis. Bendruomeniškumas ir vienybė tą dieną buvo kaip niekad juntami.
Sausio 13-osios naktis Juozui Minikauskui paliko neišdildomą įspūdį. Jis prisimena, kaip sušalę žmonės šildėsi prie laužų, kaip nuoširdžių pokalbių ir tikėjimo jėga jiems pavyko išlaikyti stiprybę. Tai buvo naktis, kai kiekvienas jautėsi esąs Lietuvos laisvės gynėjas.
„Visa tai įstrigo atmintyje visam gyvenimui,“ – sako Juozas. Jo pasakojimas – tai gyvas liudijimas apie įvykius, kurie pakeitė Lietuvos istoriją ir visų mūsų gyvenimus.
Šie atsiminimai – tai ne tik praeities žodžiai, bet ir svarbi pamoka apie tai, kaip svarbu puoselėti vienybę ir drąsą ginant savo vertybes.
Pivašiūnų globos namų informacija